Daktaro Kaligario kabinetas („Das Cabinet des Dr. Caligari“, 1920)

Filmas „Daktaro Kaligario kabinetas“ yra palikęs man didelį įspūdį. Jį žiūrėjau Romuvos kino teatre Kaune per šių metų Heloviną. Buvo be galo įdomu pamatyti vieną pirmųjų siaubo klasikų. Šis 1920 metais išleistas nebylusis vokiečių filmas davė pradžią ekspresionistinei kino meno krypčiai. Pirmą kartą išėjęs jis stipriai pakeitė kino suvokimą. Iki to laiko filmai daugiausiai buvo tik pramogos susiejusios su komedija.

Šis filmas yra laikomas psichologinio siaubo kino šedevru. Košmariška istorija, sukurta remiantis tikrais faktais, dažnai yra linksniuojama kaip vienas geriausių kada nors sukurtų siaubo filmų. Surreali lokacija ir aktorių pasirodymas žiūrovus perkelia į nestabilios psichikos žmogaus pasąmonę.
Būtent šis filmas pristatė netikėtą istorijos pabaigą (angl. twist ending), daugelis jį netgi vadina pirmuoju tikru siaubo filmu.

Scenarijaus autorius Carlas Mayeris pasakojo, jog sukurti šią istoriją jį įkvėpė tikras įvykis. Jis yra teigęs: „Vieną dieną karnavale pamačiau keistą vyrą, besislapstantį šešėliuose, o kitą dieną sužinojau, jog ten pat buvo nužudyta mergina.“ Nuėjęs į laidotuves jis pamatė tą patį vyrą, tačiau neturėjo jokių įrodymų, jog tai tas pats žmogus, ar apie jo sąsają su merginos mirtimi.

Filmo dekoracijos pagamintos naudojant tik popierių, ant kurių buvo nupiešti šešėliai. Tai, mano manymu, sustiprino šiurpaus filmo įvaizdį. Filmą pristačius Niujorke jis buvo nušvilptas, negana to, daugelis pareikalavo grąžinti pinigus. Tačiau Paryžiuje juosta sulaukė tokio susidomėjimo, kad buvo nuolat rodoma septynerius metus iš eilės.

Filmo aprašymas: artėjant karnavalui, mieste pasirodo niekam prieš tai negirdėtas daktaras Kaligaris ir paprašo mero leisti jam pristatyti savo pasirodymą, kuriame jis demonstruos somnambulą – žmogų, miegantį visą savo gyvenimą ir kurį galima prikelti tik naudojant hipnozę. Netikėtai įvyksta serija šiurpą keliančių nutikimų. Jei miestelio gyventojams pavyks išsiaiškinti kas už jų slypi, paaiškės grėsminga tiesa.

Galiu pabrėžti, jog aktorių vaidyba, jų mimikos buvo labai emocingos, privertė jais patikėti ir išties sukaustė mano dėmesį. Jų apranga, įvaizdis sukūrė mistinę atmosferą. Netikėta pabaiga įstrigo ilgam ir privertė apie ją galvoti dar ir po filmo peržiūrėjimo.

Tikrai rekomenduoju šį filmą visiems, kurie mėgsta mistines bei šiurpias istorijas!