Kurkime kiną patys: Kalėdinis filmukas

Kartais smagu patiems pabūti kino kūrėjais. Artėja pačios gražiausios metų šventės, tad noriu Jus pasveikinti ir pradžiuginti šiuo savo kurtu filmuku. Tegul Jūsų širdys būna pripildytos šilumos, ramybės bei tikro džiaugsmo. Smagaus ir jaukaus švenčių laukimo!

Akimirkos..

Kviečiu užeiti ir pažvelgti į nuostabias akimirkas iš filmų, kurie suvirpino mano širdį, sukėlė įvairiausių emocijų, privertė išgyventi keletą gyvenimų.

 http://prezi.com/1rytwro4j9ts/?utm_campaign=share&utm_medium=copy

Sukurti lietuviški filmai 2009-2015 m.

Norėčiau pateikti šiek tiek duomenų, kurie, mano nuomone, yra įdomūs ir leidžia padaryti tam tikrų išvadų. Galime matyti, kokia filmų kūrimo situacija Lietuvoje buvo 2009-2015 m.

Galima daryti išvadą, jog daugiausiai lietuviškų filmų buvo sukurta 2014 metais. Daugiausiai sukuriamų filmų yra dokumentiniai, taip pat vejasi ir vaidybiniai filmai. Galime pasidžiaugti, kad turime lietuviškų filmų, jų vis sukuriama kiekvienais metais. Tikėkimės ši tendencija vis didės!

2016 metų filmai

Kiekvienais metais kino pasaulis pasiūlo įvairiausių naujų filmų. 2016 metai - tikrai ne išimtis, kviečiu užeiti! http://585050f04ac6a585050f0558dc.edu.glogster.com/cinema-58506b64e4366/

Daktaro Kaligario kabinetas („Das Cabinet des Dr. Caligari“, 1920)

Filmas „Daktaro Kaligario kabinetas“ yra palikęs man didelį įspūdį. Jį žiūrėjau Romuvos kino teatre Kaune per šių metų Heloviną. Buvo be galo įdomu pamatyti vieną pirmųjų siaubo klasikų. Šis 1920 metais išleistas nebylusis vokiečių filmas davė pradžią ekspresionistinei kino meno krypčiai. Pirmą kartą išėjęs jis stipriai pakeitė kino suvokimą. Iki to laiko filmai daugiausiai buvo tik pramogos susiejusios su komedija.

Šis filmas yra laikomas psichologinio siaubo kino šedevru. Košmariška istorija, sukurta remiantis tikrais faktais, dažnai yra linksniuojama kaip vienas geriausių kada nors sukurtų siaubo filmų. Surreali lokacija ir aktorių pasirodymas žiūrovus perkelia į nestabilios psichikos žmogaus pasąmonę.
Būtent šis filmas pristatė netikėtą istorijos pabaigą (angl. twist ending), daugelis jį netgi vadina pirmuoju tikru siaubo filmu.

Scenarijaus autorius Carlas Mayeris pasakojo, jog sukurti šią istoriją jį įkvėpė tikras įvykis. Jis yra teigęs: „Vieną dieną karnavale pamačiau keistą vyrą, besislapstantį šešėliuose, o kitą dieną sužinojau, jog ten pat buvo nužudyta mergina.“ Nuėjęs į laidotuves jis pamatė tą patį vyrą, tačiau neturėjo jokių įrodymų, jog tai tas pats žmogus, ar apie jo sąsają su merginos mirtimi.

Filmo dekoracijos pagamintos naudojant tik popierių, ant kurių buvo nupiešti šešėliai. Tai, mano manymu, sustiprino šiurpaus filmo įvaizdį. Filmą pristačius Niujorke jis buvo nušvilptas, negana to, daugelis pareikalavo grąžinti pinigus. Tačiau Paryžiuje juosta sulaukė tokio susidomėjimo, kad buvo nuolat rodoma septynerius metus iš eilės.

Filmo aprašymas: artėjant karnavalui, mieste pasirodo niekam prieš tai negirdėtas daktaras Kaligaris ir paprašo mero leisti jam pristatyti savo pasirodymą, kuriame jis demonstruos somnambulą – žmogų, miegantį visą savo gyvenimą ir kurį galima prikelti tik naudojant hipnozę. Netikėtai įvyksta serija šiurpą keliančių nutikimų. Jei miestelio gyventojams pavyks išsiaiškinti kas už jų slypi, paaiškės grėsminga tiesa.

Galiu pabrėžti, jog aktorių vaidyba, jų mimikos buvo labai emocingos, privertė jais patikėti ir išties sukaustė mano dėmesį. Jų apranga, įvaizdis sukūrė mistinę atmosferą. Netikėta pabaiga įstrigo ilgam ir privertė apie ją galvoti dar ir po filmo peržiūrėjimo.

Tikrai rekomenduoju šį filmą visiems, kurie mėgsta mistines bei šiurpias istorijas!

Kino atsiradimas

Iš tiesų įdomu sužinoti, kaip gi atsirado kinas, kuris iki šių dienų yra be galo reikšminga kultūros dalis. Kino istorijos pradžia laikomas XIX a. 9-asis dešimtmetis, kuomet buvo išrasta pirmoji kino kamera. Nuo pat kino principo atsiradimo pasaulyje mėginta suderinti vaizdą ir garsą, tačiau iki pat trečiojo dešimtmečio pabaigos nerasta tinkamo būdo. Taigi pirmaisiais trisdešimt savo gyvenimo metų kinas buvo daugiau mažiau nebylus, tačiau filmams dažnai būdavo pritariama gyva muzika, garso efektais, pasakojimais ir aiškinimais, o į vaizdą įterptuose titruose buvo rašomi dialogai bei siužeto detalės. Pirmajame XX a. dešimtmetyje standartinio filmo trukmė buvo viena ritė (10–15 min). Iš dalies tai lėmė prodiuserių įsitikinimas, kad auditorija (tuo metu daugiausiai sudaryta iš darbininkų) ilgiau neišlaikytų dėmesio.

Seniausiu išlikusiu kino filmu laikomas dviejų sekundžių trukmės filmukas – „Roundhay Sodo scena“, nufilmuotas išradėjo Louis Le Prince 1888 metais spalio 14 d.

Roundhay Garden Scene

Palyginkime kino atsiradimą Lietuvoje. Kinas Lietuvoje buvo rodomas nuo XIX amžiaus pabaigos, kuriamas – nuo XX amžiaus pradžios. Lietuvos kino istoriją galimą sąlyginai padalyti į tris nelygius laikotarpius: pirmąjį (1896-1941), sovietinį (1941-1989) ir naujausią (nuo 1990 m.) Pirmąjį laikotarpį ženklina nacionaliniam kinui nepalankios istorinės sąlygos ir naivūs entuziastų bandymai žengti pirmuosius žingsnius. Antrasis laikotarpis – profesionalaus nacionalinio kino pamatų kūrimas ir tolesnė raida suvaržytos laisvės sąlygomis. Pagaliau trečiasis, kol kas pats trumpiausias, bet daugiausia vilčių teikiantis laikotarpis – tai filmų kūrėjų bandymas tapti pasaulinio kino konteksto dalimi neprarandant savojo identiteto.

Pirmąsias kronikas 1909 m. Lietuvoje ėmė filmuoti Antanas Račiūnas. Tais pačiais metais Kauno fotografas Vladislovas Starevičius sukūrė filmą „Prie Nemuno“. V. Starevičius žinomas kaip tūrinės animacijos pradininkas, tačiau „savu“ jį laiko ne tik lietuviai, bet ir rusai, lenkai, prancūzai. 1925 m. vasario 14 d. Kaune įsikūrus Lietuvos kinematografininkų sąjungai, prasidėjo kino aktorių rengimo vajus. Sukurtas pirmasis pilnametražis lietuviškas filmas „Onytė ir Jonelis“ (1931m.) Taip pat pasirodo keli trumpametražiai filmai: „Rūpestingas tėvas“, „Sužieduotinis per prievartą“, kuriame nesudėtingą siužetą paįvairina gaudynės miesto gatvėmis, „Kareivis – Lietuvos gynėjas“. Dauguma šių juostų neišliko.

Scena iš filmo  „Onytė ir Jonelis“